1957 metais šviesios atminties Judrėnų vidurinės mokyklos mokytojo A. Akštikalnio dėka aš buvau apgyvendintas Pagėgių vaikų namuose, kurie vėliau reorganizuoti į mokyklą – internatą.
Palaipsniui gyvenimo dienos vaikų namuose tapo kasdieninė rutina: kėlimasis, mankšta, prausimasis, pusryčiai, pamokos, pietūs, laisvas laikas, pamokų ruoša, laisvas laikas, vakarienė ir lovytė. Ir taip diena po dienos, savaitė po savaitės, mėnuo po mėnesio, metai po metų.
Labiausiai laukdavome savaitgalių, nes savaitgaliais būdavo svečių: artimųjų giminių, tėvų, mamų lankymo valandos. Tomis dienomis vaikų namuose tvyrojo nekasdieninė atmosfera ir džiaugsminga nuotaika tiems, kurie turėjo ko laukti.
Stovėdavau miegamajame prie lango arba sėdėdavau prie mūsų mėgstamo fontano mokyklos internato kieme ir su vaikišku pavydu paslapčia stebėdavau tuos laiminguosius, kurie švytėdavo, krykštaudavo ir valgydavo jiems atvežtas lauktuves. Net nepajusdavau, kai per vaikiškus skruostus pradėdavo ristis ašaros. Išsigąsdavau, kad tik manęs tokio kas nors nepamatytų.
Buvo ir daugiau tokių, kurie neturėjo kur išvažiuoti. Mus sujungė į būrį, kuris dėka nuoširdaus ir atsidavusio vaikams auklėtojo (dabar jau mirusio) Vytauto Vasiliausko eidavo į turistinius žygius po Lietuvą. Keliaudami atrasdavome nuostabiausius mūsų šalies kampelis, sutikdavome daug nuoširdžių, mus užjaučiančių žmonių. Jie vaišindavo mus kaimiškais skanėstais: sviestu, sūriu, pienu…Kai pritrūkdavome maisto, talkindavome lauko darbuose prie šieno ar javų. Už darbą gaudavome maisto, o kartais ir pinigų, kurių reikėdavo žygiuose nukentėjusiems drabužiams ar sportiniams bateliams pirkti. Taip keliaudavome po porą mėnesių ir tai teikė mums didžiulį džiaugsmą, nes žygiai visada baigdavosi turistiniais sąskrydžiais, į kuriuos sueidavo ir kitų miestų vaikų namų ar mokyklų internatų panašaus likimo žygeiviai Tai buvo džiugesio šventės, kuriose susirasdavome naujų draugų ir tęsdavome bendravimą laiškais grįžę į internatą.
Prabėgo žaliaskarė vasara ir rūškanas ruduo jau jaučiasi pilnavertis šeimoninkas.Gal dėlto klasės draugai nenoriai atsiliepia į raginimus prisiminti vaikystę ir mokyklinius metus.Todėl rašau po keletą minčių apie kekvieną aš pats.
Juozas Aksamitauskas gyvena Vilniuje,vedęs.Žmona Ingrida,augina du vaikus.Išsilavinimas spec.vidurinis,dirba skaičiavimo mašinų gamykloje.Internate buvo jumoristas ir linksmuolis.
Marytė Akstimavičiūtė-Šveikauskienė gyvena Klaipėdoje.Su vyru Edmundu augina du sūnus.Baigusi aukštajį mokslą,dirba baldųfabrike.Internate buvo principinga ir griežta.
Danutė Ambrazaitytė-Gerulaitienė gyvena Tauragėje.Baigusi technikumą.Internate domėjosi matematika.
Rita Gedvilaitė-Šemeškevičienė ištekėjo už klasės draugo Romo Semeškevičiaus.Gyvena Vilniuje,augina dukrą Eglę ir sūnų Andrių.Mokytoja.Buvo šviesiausia ne tik klasėje bet ir visame internate.
Jonas Degutis-Verneris Veluveitas išvykęs gyventi į Vokietiją.Su žmona Nataša augina POvila ir Martą.Baigė Vilniaus universitetą.Ryšiai nutrūkę.Mokykloje -inetrnate buvo lyriškas,poetinės sielos vyrukas.Rašo eileraščius.Mėgo vaidinti dramos būrelyje.
Regina Janušauskaitė-Lazauskienė gyvena Drudkininkuose.Baigusi technikumą.Augina du vaikučius.Siekiai ir svajonės ne visi išsipildė.Sunkiai sirgo.Internate buvo labai kukli,mėgo šeimininkauti.
Algirdas Kazlauskas su žmona Olga augina dvi dukras.Filosofijos mokslų kandidatas.Filosofiniu mąstymu pasižymėjo ir mokykloje.Gyvena Vilniuje.
Aleksandra Kybartaitė-Nakutavičienė gyvena Šilalėje.Išsilavinimas spec.vidurinis,medikė,dirba poliklinikoje.Su vyru Romu augina du sūnus ir dukrą.Potraukį medicinai jautė nuo mažų dienų.Kukli ir nuoširdi.
Birutė Liekytė-Damaševičienė baigė aukštajį mokslą.Dirba viename Kauno knygynų ekonomiste.Su vyru Vidu augina sūnų Marių.Labai draugiška,mėgstanti bendrauti su žmonėmis.Internate buvo pati tyliausia mergaitė.
Apie Filomena Mockutę- Zeringienę nieko nežinau.
Egidijus Mockus ir aš buvome mažiausi.Sedėjome viename suole.Už mano išdaigas dažnai nukentėdavo jis.bet nepykdavo,Stipriausias klasės matematikas.Fizikos-matematikosmokslų kandidatas,dirba Mokslų Akademijoje.Turi žmoną Miretą.Internate visi jam pranašavo mokslininko karjierą - ir neapsiriko.
Aleksandra Novikovaitė - Kalygina baigusi internatą atvyko i Šiaulius ir greitai ištekėjo už kariškio.Dirba duonos kombinate.Turi sklypa kolektyviniame sode.Padeda du sūnus - Jurijus ir Andrėjus bei dukra Julija.Internate buvo kukli ir užsidariusi.
Elena Petrašiūtė - Kubilienė - agentūros "SOS Lietuvos vaikai"vadovė.
Remigija Petrikytė - Mišeikienė gyvena Klaipėdoje.Baigė Kauno Politechnikos institutą,dirba inžinierių namuose.Internate buvo linksma,draugiška,nuotaika kelianti mergaitė.
Stasys Prišmantas gyvena Kaune,statybininkas.Visą gyvenmą kamuoja ligos.Su žmona Birute augina sūnų Modestą ir dukrą Lijaną.
Rūta Sandraitė - Sebeckienė gyvena Taurages raj.Pagramantyje.Dirba ambulatorijoje.Augina dvi dukras-Astą ir Loretą.Loreta jau ištekėjusi (buvau piršliu).Verčiasi Ūkiškai.Daug dirba norėdama išleisti dukras į gyvenimą.Vyras miręs.
Irena Stašinskytė gyvena Gargžduose.Ištekėjusi.
Romas Šemeškevičius buvo geriausias internato krepšininkas.Galvojome,kad jam teks žaisti Tokijo olimpijadoje,tačiau persekiojo nuolatinės traumos.Baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą,tenais ir dirba.Vedė klasės draugę Rita Gedvilaitę.Augina dvi dukras.Su sportu nesiskiria ir šiandien.
Vanda Tarakevičiūtė gyvena Vilniaus raj.,dirba Danilavos tarybiniame ūkyje.Su vyru Alfonsu augina tris sūnus - Valerijų,Arvydą ir Gintautą.Verčiasi ūkiškai.Klasės draugus priima maloniai,labai vaišingai.
Lionė Vadeikaitė- Zingailienė internatą vertina su baime.Gyvenimo svajonės išsipildė tik dalinai.Lankėsi Amerikoje,tenais matsi su tėvu.Su vyru Algirdu augina sūnų Egidijų ir dukrą Vaidą.Jos nuomone,Lietuvoje internatų neturėtų būti.
Marytė Zubriekovaitė-Lankauskienė ilgą laiką gyveno Jonavoje,dabar Kaune.Baigė aukštąjį mokslą,mokytoja.Vyras Stasys dalyvavo BAM-o statyboje.Augina du sūnus - Gintą ir Stasį.Internate mokejo geriausiai Rusų kalbą.Svajojo tapti rusų kalbos mokytoja-taip ir įvyko.
Algis Voveris ir Valentinas Lukošius mirę.
Mūsų klasė neišsiskyrė iš kitų tuo metu gyvenusių vaikų Pagėgių mokykloje - internate.Tačiau vieną išsirtinį bruožą turėjo - buvo vyriausia.Na,o vyriasiems vaikams šeimoje,kaip žinia.temka nemaža šeimos rūpeščių dalis.
Tekdavo padirbėti ir ūkio darbuose,nors tai būdavo ne visada malonu ir lengva.Tačiau mus įkvėpdavo mokytojai,didžiuodavomės pasitikėjimu.Neretai mums patikėdavo pri-iūrėti žemesniųjų klasių savo likimo draugus.
Dažnai padėdavome parve-ti iš bazių maisto produktus virėjytėms (taip ir kreipdavomės į mūsų malonias virėjas),o klo parveždavome,žiūrėk,jau kokį gabaliuką dešros ir suvalgydavome.
Daug prisiminimų apie švaros ir tvarkos konkursus,jiems mes skirdavome daug laisvalaikio.Mūsų auklėtoja E.Misiulienė sėkmingai buvo įsteigusi kad bus didelė gėda,jeigu mes,vyriausi ir protingiausi ,nelaimėsime šių konkursų.Ir kaip nekeista - dažnai laimėdavome.Vienas tokios pergalės prizas buvo ekskursija į Leningradą.Davė sunkvežimį ir maistą,o smulkioms išlaidoms (ypač ledams)užsidirbome vaidindami aplinkiniuose kaimuose.Užsidirbome tiek,kad visiems teko po keturis rublius,kurių mums užteko visai savaitei važinėjant po Leningradą.
Remigijus Šetikas
I laidos abiturientas
1990 m. lapkritis