Mano prisiminimai apie internatą
Pagėgių mokykla-internatas. Su šiuo vardu susijęs visas mano darbas, prasmingiausi gyvenimo metai.
1962 metais baigiau ŠPI gavau paskyrimą darbui į Pagėgių mokykląinternatą. Atvykome čia penkiese - aš , J. Glinskis, A. Markevičiutė, E. Pusvaškis ir V.Mitrikas.
Mus čia pasitiko geranoriški internato vadovai: direktorius V. Simkus, pavaduotoja A. Krivickienė.
Mokyklos direktorius V. Simkus atvedė mane į dar dažais kvepiantį, naują mokyklos internato mokomąjį pastatą. Parodė darbo klasę. Pirmieji darbo žingsniai - trečios klasės mokytoja.
Buvau dar jauna , nepatyrusi mokytoja. Nelengva buvo suvaldyti, o
svarbiausia išmokyti gausų mokinių būrį. Klasėse būdavo 30 -38 mokiniai.
Mokytojo darbas reikalaudavo kruopštaus pasiruošimo, pasišventimo, jėgų, energijos.
Tūkstančiai pamokų ... Kiek per jas siekta, mokyta, auklėta. Stengiesi, ieškai, atrandi ir vėl prarandi, pralaimi ir vėl tampi nugalėtoju. Rupiniesi visais, ieškai raktelių į berniukų ir mergaičių protus ir širdis. Bet jų
vienodų nėra. O gal iš tų rupesčių ir gimsta mokytojo džiaugsmas ir laimė? Na , o vaikai - atviri, drąsus, geranoriški, nuoširdūs ir išdykę.
Mokykloje praleidau daug džiugių valandų. Mane džiugino kiekvienas gerai ir gražiai mokinio perskaitytas
ar parašytas žodis, padeklamuotas eilėraštis, skambi daina, grakštus šokis, kilnus, gražus poelgis.
Patekti į mokyklą-internatą ir čia mokytis vaikams buvo sunku, Rugpjučio mėnesį komisija pagal konkursą
atrinkdavo mokinius. Patekdavo gabiausi mokiniai iš tolimų kaimų, našlaičiai ir tėvų globos netekę vaikai.
Buvo priimami iš Silutės, Tauragės, Raseinių, Jurbarko rajonų bei Kaliningrado srities.
Su pagarba prisimenu savo pirmąją pavaduotoją A. Krivickienę, kurios dėka tobulėjau, augau metodiškai,Su pagarba prisimenu savo pirmąją pavaduotoją A. Krivickienę, kurios dėka tobulėjau, augau metodiškai,vėliau gavau mokytojos metodininkės vardą.
Mokykloje internate sutikau daug nuostabių vadovų, geraširdžių mokytojų, auklėtojų. Mus visus siejo nepaprastas draugiškumas , atvirumas, meilė, pagalba vienas kitam, jautrumas.
Čia daug metų vadovavau dramos būreliui, mokiausi meno iš P. Bakšio. Kiek gražių švenčių, kiek nuostabių spektaklių paruošta, prizinių vietų pelnyta. Kokiais gražiais rūbeliais aprengdavo artistus auklėtojos A. Totoraitienė, B. Ežerskienė.
Džiaugiausi vienoje grupėje dirbdama su auklėtojomis A. Totoraitiene, B. Ežerskiene. Tai buvo antros vaikų mamos pareigingos, rupestingos, pasišventusios.
Pagėgių mokykloje-internate išdirbau 29 metus. lšleidau 8 pradinukų laidas. Jaudinantys susitikimai, pokalbiai su buvusiais bendradarbiais ir buvusiais mokiniais ir šiandien neleidžia pamiršti prabėgusių metų.
Su dauguma jų bendrauju iki šiol. Ačiu Jiems.
Buvusi Pagėgių mokyklos-internato pradinių klasių mokytoja -L. Glinskienė
1962 metais baigiau ŠPI gavau paskyrimą darbui į Pagėgių mokykląinternatą. Atvykome čia penkiese - aš , J. Glinskis, A. Markevičiutė, E. Pusvaškis ir V.Mitrikas.
Mus čia pasitiko geranoriški internato vadovai: direktorius V. Simkus, pavaduotoja A. Krivickienė.
Mokyklos direktorius V. Simkus atvedė mane į dar dažais kvepiantį, naują mokyklos internato mokomąjį pastatą. Parodė darbo klasę. Pirmieji darbo žingsniai - trečios klasės mokytoja.
Buvau dar jauna , nepatyrusi mokytoja. Nelengva buvo suvaldyti, o
svarbiausia išmokyti gausų mokinių būrį. Klasėse būdavo 30 -38 mokiniai.
Mokytojo darbas reikalaudavo kruopštaus pasiruošimo, pasišventimo, jėgų, energijos.
Tūkstančiai pamokų ... Kiek per jas siekta, mokyta, auklėta. Stengiesi, ieškai, atrandi ir vėl prarandi, pralaimi ir vėl tampi nugalėtoju. Rupiniesi visais, ieškai raktelių į berniukų ir mergaičių protus ir širdis. Bet jų
vienodų nėra. O gal iš tų rupesčių ir gimsta mokytojo džiaugsmas ir laimė? Na , o vaikai - atviri, drąsus, geranoriški, nuoširdūs ir išdykę.
Mokykloje praleidau daug džiugių valandų. Mane džiugino kiekvienas gerai ir gražiai mokinio perskaitytas
ar parašytas žodis, padeklamuotas eilėraštis, skambi daina, grakštus šokis, kilnus, gražus poelgis.
Patekti į mokyklą-internatą ir čia mokytis vaikams buvo sunku, Rugpjučio mėnesį komisija pagal konkursą
atrinkdavo mokinius. Patekdavo gabiausi mokiniai iš tolimų kaimų, našlaičiai ir tėvų globos netekę vaikai.
Buvo priimami iš Silutės, Tauragės, Raseinių, Jurbarko rajonų bei Kaliningrado srities.
Su pagarba prisimenu savo pirmąją pavaduotoją A. Krivickienę, kurios dėka tobulėjau, augau metodiškai,Su pagarba prisimenu savo pirmąją pavaduotoją A. Krivickienę, kurios dėka tobulėjau, augau metodiškai,vėliau gavau mokytojos metodininkės vardą.
Mokykloje internate sutikau daug nuostabių vadovų, geraširdžių mokytojų, auklėtojų. Mus visus siejo nepaprastas draugiškumas , atvirumas, meilė, pagalba vienas kitam, jautrumas.
Čia daug metų vadovavau dramos būreliui, mokiausi meno iš P. Bakšio. Kiek gražių švenčių, kiek nuostabių spektaklių paruošta, prizinių vietų pelnyta. Kokiais gražiais rūbeliais aprengdavo artistus auklėtojos A. Totoraitienė, B. Ežerskienė.
Džiaugiausi vienoje grupėje dirbdama su auklėtojomis A. Totoraitiene, B. Ežerskiene. Tai buvo antros vaikų mamos pareigingos, rupestingos, pasišventusios.
Pagėgių mokykloje-internate išdirbau 29 metus. lšleidau 8 pradinukų laidas. Jaudinantys susitikimai, pokalbiai su buvusiais bendradarbiais ir buvusiais mokiniais ir šiandien neleidžia pamiršti prabėgusių metų.
Su dauguma jų bendrauju iki šiol. Ačiu Jiems.
Buvusi Pagėgių mokyklos-internato pradinių klasių mokytoja -L. Glinskienė